pradi
 

















 
 
 
 
 Krokuvos arkivyskupo metropolito Mareko JDRASZEWSKIO odis po Padkos v. Mii Videnikiuose
 
 

Šventieji vienija mus sù Dievu, kuris yra visokio ventumo Versm. Šventieji pranoksta ms emikj laik ir rodo aminyb. Šventieji ieina anapus ms pasaulio ir kvieia velgti dangikj Jeruzal, kur nereikia „nei sauls, nei mnulio, nes j apvieia tviskanti Dievo lov ir jo iburys yra Avinlis“ (Apr 21, 23). Šventieji sudaro pai Banyios gyvenimo erd. Šventieji iai Banyiai suteikia universal, visuotin matmen, dl to ji nuolat pranoksta valstybi, taut ir visuomeni sienas ir jungia jas vien Dievo taut, Šventosios Dvasios galia paskui Krist einani pas Diev, apst gailestingumo. Šventj dka, kad ir kur pasaulyje atsirastume, visuomet jauiams es namie.

Garbingieji Ekscelencijos vyskupai,
Lietuvos vyskup konferencijos pirmininke, Vilniaus arkivyskupe metropolite Gintarai Gruai
Kaiiadori vyskupe Jonai Ivanauskai, kurio vyskupijos teritorijoje yra pal. Mykolo gimtin Giedraiiai,
Brangs broliai Kristaus kunigystje,
Gerbiami pavstojo gyvenimo nariai,
Gerbiami valdios atstovai, ponia Lenkijos ambasadore Lietuvoje Urulia Doroevska,
Brangs broliai ir seserys

Šiandien bdamas Videnikiuose, Lietuvoje, jauiuosi – ir esu tikras, kad galiu tai pasakyti, – jauiams es pas save, savo namuose, nors asmenikai ia esu pirm kart gyvenime. O taip yra todl, kad didiuojams ir diaugiams priklausydami tai paiai vienai, ventai, apatalinei Katalik Banyiai. T pasididiavim ir diaugsm jauiame dl daugelio ventj, kurie nuo pat pradi siejo ms tautas ir valstybes, Lenkij ir Lietuv. Sujung jas per ms Viepaties Jzaus Kristaus pergalingo kryiaus slpin.

Ta istorija prasidjo nuo stebuklingo kryiaus Vavelyje, Lenkijos karali pilyje Krokuvoje. Kai 1384 metais Lenkij atvyko karalien Jadvyga Aujiet, beje, turjusi karaliaus status, ji i Vengrijos atsive ypating juod krucifiks, pagamint i liepos medio veikiausiai Vengrijoje arba Prahoje, ekijoje. Prieais kryi Jadvyga labai danai melsdavosi. Didiausi dvasini svyravim akimirkomis, kai dar nuolat svajodavo apie santuok su Vilhelmu Habsburgu, pasak tradicijos, ji igirdo Kristaus bals, kuris nuo kryiaus auktybs ragino j priimti kaip sutuoktin Lietuvos didj kunigaikt Vladislov Jogail. Dl santuokos su juo Lietuva galjo priimti ventj Krikt. Šitaip prasidjo tos valstybs christianizacija, o Kristaus kryius visiems laikams siliejo jos kratovaizd. Kaip sak popieius Jonas Paulius II, 1987 m. birelio 7 d. klpodamas prie palaimintosios Jadvygos relikvij ir po jos kryiumi, Jadvyga tapo „ms didioji karalien ir taut motina“. Taip Kristaus kryius tapo raktu, leidianiu suprasti Lenkijos ir Lietuvos istorijoje rayt daugelio ventj ir palaimintj gyvenim ir darbus. Šiandien juos jau minjo Vilniaus arkivyskupas: tai ventasis karalaitis Kazimieras, v. Andriejus Bobola, v. Rapolas Kalinauskas, pal. Jurgis Matulaitis, v. Faustina, pal. Mykolas Sopoko, pal. Teofilius Matulionis.

Ms laikais Kristaus kryius ypa taigiai ir jaudinamai siliejo Lietuvos kratovaizd Kryi kalno pavidalu. 1993 m. rugsjo 7 d. iame kalne lanksi didysis v. Jonas Paulius II. Kalbdamas apie komunist valdymo laikus, jis tuomet, be kita ko, sak: „Js Tvynje anuomet siautjo nemonika visuotins prievartos sistema. Ji tryp ir emino mog. T prievartos ir mirties baisybi ivengusieji suprato, kad ia pat, j akyse, j krato monms ir eimoms pasikartojo ir isipild tai, kas jau buvo atsitik Golgotoje, kur Dievo Snus, „prims tarno ivaizd“, kaip mogus „nusiemino tapdamas klusnus iki mirties“ (Fil 2, 7–8). Taigi Kryiaus lemtis kliuvo daugeliui js tautiei. Jiems nukryiuotas Kristus buvo neisenkamas dvasios jg altinis iveim ir mirties nuosprendi akimirkomis. <…> Betgi Kryius kartu yra ir „iauktinimas“. Pranaaudamas ant Golgotos savo mirt, Kryiaus mirt, Kristus pasak: „mogaus Snus turi bti ikeltas“ (Jn 3, 14). <…>Tai, kas moni supratimu yra visikas sunaikinimas, Kristaus aukos akivaizdoje atsiskleidia kaip dievika galia: Atpirkimo galia ir Kristaus igananti jga. <…> Meil nugali kerting neapykant <…>. Šia meile Dievas pamilo pasaul nukryiuotame ir prisiklusiame Kristuje. Kryius yra ios Meils enklas. Kryius yra aminojo Gyvenimo Dieve enklas.“

Ypa pastarieji odiai, kuriuos citavau i Šventojo Tvo Jono Pauliaus II homilijos, tinka dar vienam ventajam, kuris mus iandien ia subr, kuris yra dar vienas dvasinis tiltas, jungiantis Lenkij ir Lietuv, ir kuris mums visiems iandien leidia igyventi vienos Dievo tautos, gyvenanios Katalik Banyioje, bendryst – tai palaimintasis Mykolas Giedraitis. Jis Lietuvos ems snus, ia gyvens keturiasdeimt met, ir sykiu Krokuvos ventasis, kur pragyveno kitus dvideimt penkerius metus, kur mir ir buvo palaidotas. Kaip nuolankus zakristijonas tarnaudamas Krokuvos Šv. Morkaus banyioje, labai daug laiko skyr asmeninei maldai. Jis ypa kontempliuodavo Kristaus kani klpodamas prieais didj krucifiks, kuris anuomet buvo banyios presbiterijos arkoje, o nuo XVIII a. yra pagrindiniame altoriuje. Kart savo nuodmklausiui Jonui migrodikiui prisipaino, jog nuo to kryiaus auktybs j kreipsi pats Kristus sakydamas : „Bk kantrus iki mirties, ir duosiu tau gyvenimo vainik.“

Brangs broliai ir seserys, iandien dkodami Viepaiui Dievui u pal. Mykolo Giedraiio ekvipolentins (lygiaverts) beatifikacijos dovan, ir savo pai atvilgiu priimkime btent tuos Kristaus odius. Kovodami dl krikionikj vertybi iandienos pasaulyje, kuris – savo praiai – nori gyventi taip, „tarsi Viepaties Dievo nebt“, kantriai ilikime prie ms Viepaties Jzaus Kristaus kryiaus, kuris yra vienintel ms viltis. Ave Crux, spes nostra unica! Šiandienos vykiui atminti praau priimti miniatir, vaizduojani Vavelio stebuklingj kryi, prie kurio meldsi v. karalien Jadvyga ir kurio istorija dav pradi Kristaus kryiaus istorijai Lietuvoje.

Vertim pareng LVKS

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi